Teisėta mokėjimo priemonė
Paprastai tie pinigai, kuriuos jūs nešiojatės kišenėje, kad galėtumėte nupirkti reikalingas prekes, pavyzdžiui, yra tai, kas vadinama teisėta mokėjimo priemone. Įstatymas skelbia, kad tam tikros formos pinigai privalo būti priimami tų asmenų, kuriems jūs juos siūlote mainais už reikiamas prekes ir paslaugas arba apmokėdami ankstesnių pirkinių sąskaitas. Kitaip tariant, jie gali būti teisėtai siūlomi arba teikiami Jūsų kreditoriui, ir šis neturi teisės atsisakyti juos priimti, nors jis gali atsisakyti priimti tokius pinigus, kurie nėra teisėta mokėjimo priemonė, pavyzdžiui, kitos šalies banknotus, monetas arba čekius.
Pinigai, kurie yra teisėta mokėjimo priemonė, – tai tos šalies valiuta. Įstatymas gali paskelbti, kad tam tikros formos pinigai yra teisėta mokėjimo priemonė mokant bet kokio dydžio sumas (t. y. neribota mokėjimo priemonė) arba jie yra teisėta mokėjimo priemonė tik iki tam tikros ribos (t. y. ribota mokėjimo priemonė). Didžiojoje Britanijoje Anglijos banko pinigų ženklai yra neribota mokėjimo priemonė. Jūs galite naudoti juos apmokėdami bet kokio dydžio sąskaitas, ir jūsų kreditorius pakenks savo teisei susigrąžinti skolą, jei atsisakys juos priimti. Vario-nikelio bei bronzos monetos yra, žinoma, riboto mokėjimo priemonės. Todėl, jei jūs kam nors skolingas 5 svarus sterlingus ir Jūs pasiūlysite grąžinti skolą penkiais šimtais pensų, jūsų kreditorius turės teisę atsisakyti tokio mokėjimo ir reikalauti deramo atsiskaitymo. Tie pinigai (monetos) yra simboliniai pinigai: jų realioji vertė mažesnė už jų nominalinę vertę.